Artojai Tempia Ramentus
arba kodėl kiekvieno proto operatoriaus darbo valandos skiriasi?
Nereikia būti labai išsilavinusiu žmogum, išgyventi visas epochas ir kruopščiai delioti štrichus ant savo paties estetiškumo suvokimo lentelės, kad suprastum, kas tau gražu ir miela. Taip, taip, truputi paryškinsiu, ne tai, kas visiem gražu, ne tai, kas yra etalonas ar visoks kitoks šiuolaikinis marmeladas, kurį kabina bulvarinė spauda ir komerciniai kanalai. Nereikia mąstyt taip, tarsi uždavinėtum klausimus pačiam sau. Suskyli į dvi puses ir vedi beprasmišką diskusiją tarp dviejų, atskirų individų: “kaukėtojo” ir “tikrojo”. Viskas ateina savaime. Pamatai. Išgirsti. Pajunti. Supranti. Myli arba nemyli. Paprasta, kol nepradedi nagrinėti. Kartais mūsų biologinis (arba liaudiškai tariant 'gyvuliškas') elgesys visom įmanomom prasmėm yra teisingas. Todėl ir nereikia kištis ten, kur jau ir taip yra harmonija. Kam tobulinti bekrentančių žiedų formas? (scena iš 'The Last Samurai') “Perfect. They are all perfect…”
Todėl Nedvejok savo pirmu jausmu. Jis tikras.
